Andrew McGibbon: All the Wild Horses
Žvaigždės nusilenkimas | ©AndrewMcGibbon
„Čia nedaug kas vyksta,“ sako Andrew. „Žiūrint iš verslo perspektyvos, ko gero būtų protingiau persikraustyti į Keiptauną. Tačiau aš jau sukaupiau klientūrą čia, todėl persikraustyti į Keiptauną būtų tolygu beveik viską pradėti iš pradžių. Be to, atrodo, kad Durbane „kaupiasi“ kūrybinga energija – daug puikių menininkų čia vykdo savo projektus, taigi tokioje aplinkoje nėra taip jau blogai.“
Kokią užduotį gavai šiandien?
„Jau porą metų orientuojuosi į komercinę fotografiją. Iš pradžių buvo sunku įtikinti reklamos agentūras samdyti mane, naują fotografą. Tačiau galiausiai aš persilaužiau ir dabar fotografuoju geras, dideles kampanijas. Bet pastaruoju metu taip pat pajutau potraukį meninei fotografijai. Štai kas paskatino mane fotografuoti žirgus.“
Taip, norėjau paklausti, kaip einasi šis projektas?
Puikiai! Pradėjau fotografuoti sausį, pirma paroda buvo kovą, o dabar šios nuotraukos interneto dėka tapo didžiuliu viral. Praėjusią savaitę savo tinklalapyje sulaukiau 31 000 unikalių lankytojų. Palyginimui, iki tol iš viso jame apsilankė 600 lankytojų per du metus!”
Žvaidždės nusilenkimo apšvietimo schema | ©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
„Visų pirma manau tai, kaip nuotraukos yra apšviestos. Jos neatrodo kaip eilinės žirgų fotografijos. Nors ir nebuvo darytos studijoje, vis tiek atrodo kaip kadrai iš studijos, kadangi mes tiesiogine žodžio prasme pastatėme studiją vietoje. Nuotraukos labai stilizuotos. Taip pat, sprendžiant iš žmonių reakcijos ir komentarų, juos keri gyvūnų emocijos, užfiksuotos kadruose. Jie atrodo lyg žmonės. Tiesą sakant, šiuo projektu aš siekiau, kad tiems žmonėms, kurie nesidomi ar nemėgsta gyvūnų, nuotraukos sukeltų emocijas, todėl turint omenyje tai, manau, kad man pavyko. Kritikos gavau tik iš žirgininkyste užsiemančių žmonių.“
Kas jiems užkliuvo?
„Kai kuriems atrodo, kad žirgai vaizduojami liūdnai, o jie nemano, kad žirgai yra liūdni. Kitiems nepatiko tai, kaip aš juos fotografavau. Ko gero yra tradiciniai būdai fotografuoti žirgus ir jokiu būdu negalima gyvūno paklupdyti ant kelių… ką aš keletą kartų padariau…“
Dabar prisiminiau, kad mano kolega, besidomintis žirgais, minėjo, kad jie atrodo labai liesi.
„Taip, aš tai irgi girdėjau. Žinote, aš jų tikrai neverčiau mesti svorio! Ko gero taip yra todėl, kad kai kurie iš jų yra polo žirgai – itin raumeningi. Tačiau labiausiai dėl to “kaltas” apšvietimas. Tai tikrai išryškino šonkaulius ir raumenis.”
Taigi, kokį apšvietimą naudojai?
„Na, visi jie buvo fotgrafuoti arklidėse ar aptvaruose naudojant Profoto šviesas ir aksominį foną. Jį naudojau tiek baltą, tiek juodą. Taip pat turėjau du D1 500 monolight’us ir Pro-B3 akumuliatorinius generatorius su dviem Pro-B lempomis. Pagrindinis šviesos šaltinis, Pro-B lempa su Profoto Giant Silver 210 reflektoriumi, stovėjo lauke, virš mano galvos. Arklidžių viduje dešinėje pusėje pastačiau antrą Pro-B lempą su Magnum reflektoriumi ir mėlynu filtru. Už žirgo, iš dešinės buvo D1 su Zoom reflektorium, kuris apšvietė plaukus. Laimei, arklidžių sienos nesiekė lubų, ir šią lempą galėjau statyti lauke.“ Ne visi žirgai buvo fotografuojami būtent taip, tačiau esmė panaši.
Ar tai buvo pirmas kartas, kai fotografavai gyvūnus?
„Ne, viskas prasidėjo praeitų metų lapkritį, kai fotografavau gyvūnų teisių gynimo organizacijai SPCA. Šunų ir žąsies nuotraukos yra iš tos kampanijos. Tada pirmą sykį fotografavau gyvūnus. Beje, tuomet irgi fotografavau žirgą. Naudojau Giant Reflector 210 reflektorių, kas suteikė šį neįtikėtiną blizgesį jo kailiui. Štai kas įžiebė visą šį projektą.“
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
„Šiek tiek kitokią. Turėjau anglinio popieriaus foną. Už šuns iš kairės ir dešinės stovėjo po vieną D1 monolight‘ą su Zoom reflektoriumi ir juodomis uždangomis. Taip pat naudojau Pro-B lempą su Magnum reflektoriumi. Ji aukštai iškelta stovėjo užnugaryje, atsukta į popieriaus ritinį ir apšvietė šuns galvą iš kitos pusės. Galiausiai, priekyje buvo Pro-B lempa su Grožio Indu.“
Aš taip pat turiu šunį, tačiau jis visuomet atsisako žiūrėti į objektyvą. Kur tavo paslaptis?
„Žinote, gal viskas ir atrodo nepreikaištingai, tačiau aš gulėjau ant nugaros su kamera rankose, o už manęs buvo dar penki šaukiantys ir plojantys žmonės su varpeliais ir švilpukais. Tuomet karts nuo karto šuo žvilgteldavo į objektyvą akimirkai. Ir tada būdavo proga geram kadrui. Turiu pridaręs galybę nuotraukų, kur šuo žiūri į kitą pusę…“
Taip pat noriu paklausti apie pačią pirmą tavo nuotrauką, kurią pamačiau – ją buvai paskelbęs Twitter‘yje. Joje į merginą metami dažai?
„Taip, tai buvo kitas mano asmeninis projektas. Bendrai dirbome su grimuotoju čia, Durbane. Nusipirkome apie 10 kg vaikiškų akvarelinių dažų ir tiesiog svaidėme juos į modelius. Apšvietimas toje nuotraukoje – labai, labai paparastas. Iš dešinės – Grožio Indas. Kairėje – mano liemens aukštyje pastatytas Zoom reflektorius, nukreiptas į modelį. Taip pat – juodi reflektoriai visai šalia jos veido, padėję išryškinti šešėlius ant skruostų. Ir tai viskas. Tik dvi šviesos! Iš tiesų visi triukai – tai modelio talentas, tinkamu laiku nuspaustas mygtukas ir taiklią ranką turintis metikas.
„Tos fotosesijos metu taip pat pabandžiau kai ką kitokio. Jei geriau įsižiūrėsite į merginą su vaivorykštinėmis blakstienomis, pastebėsite atspindžius jos akyse, o žemiau – dar vienus, žvaidždės formos atspindžius. Aš tiesiog paėmiau kartono ir iškirpau jame žvaigždę. Po to jį įstačiau į Zoom reflektorių ir tai sukūrė žvaigždučių atspindžius akyse. Nebrangus būdas modifikuoti Zoom reflektorių, ar ne?“
Daugiau Andrew darbų jo tinklalapyje.
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
©AndrewMcGibbon
No comments:
Post a Comment